Manto Meškėlos tapybos parodoje „Pro mano langus“ drobės kalba spalvomis ir simboliais

Nuo spalio 14 dienos atidaroma tapytojo Manto Meškėlos personalinė paroda „Pro mano langus“. Per urbanistinius peizažus menininkas kviečia žiūrovą pažvelgti į Vilnių kaip į pokyčių ir įvairovės kaleidoskopą – miestiečių kuriamą spalvyną. Paroda galerijoje bus eksponuojama iki lapkričio 9 dienos.

„Kiekvienas turime savo langus. Žvilgsnis pro langą – tai kelionė per simbolį, per motyvą, kuris gali nukelti ten, kur aš net nesu buvęs“, – sako autorius.

Langas šioje parodoje tampa centriniu motyvu – tarpine erdve tarp vidaus ir išorės, tarp asmeninio žvilgsnio ir bendro miesto vaizdo. Kiekvienas miestietis ar keliautojas, žvelgdamas į Vilniaus gatvių vaizdus per savo „langus“, gali atrasti kažką pažįstamo, artimo savo prisiminimams ar patirčiai, pajausti miesto ritmą ar nostalgijos blyksnį. Metaforiškai langą galima suvokti kaip bet kokį reiškinį, praplečiantį žmogaus realybę ir jos suvokimą.

 Iš atminties atplaukiantis Vilnius

Vilnius M. Meškėlos kūryboje – ne tiek dokumentuotas, kiek išjaustas ir išgyventas miestas. Tapytoją įkvepia ne tik šiuolaikiniai miesto vaizdai, bet ir jo istorijos sluoksniai, atgimstantys Vlado Drėmos „Dingusio Vilniaus“, Vido Poškaus „Nedingusio Vilniaus“ ar Alberto Kazlausko „Vilniaus gatvės gyvos“ knygų puslapiuose. Šie pasakojimai menininko vaizduotėje virsta spalviniais, ritminiais ir faktūriniais įspūdžiais. Menininkas semiasi inspiracijos iš prisiminimų, kasdieninių įžvalgų ir atsitiktinių pojūčių miesto gatvėse.

„Prireikia laiko, kad kasdien geriant kavą ir žvelgiant pro tą patį langą gimtų motyvas“, – pasakoja autorius. Apie kūrinį „Vieniša gatvė“, kuris atvaizduoja Savičiaus ir Augustinų gatvių sankirtą, jis pasakoja: „Eidavau ta gatve daug metų, ir visada apimdavo tas pats jausmas – lyg būčiau vienas. Ten niekada nesutikdavau praeivių. Joje atsirasdavo tokie nuostabūs fotografiniai šviesos lūžiai. Ir vieną dieną užgimė tas jausmas, kad reikia ją nutapyti.“

Tapytojo impresionistinis žvilgsnis į Vilnių primena Victor Hugo romantizuotą požiūrį į viduramžių miestą „Paryžiaus katedroje“ – miestą, kurio mūrai kinta ir yra, žmonės maištauja ir linksminasi, o miesto dvasia nuolatos alsuoja gyvastimi.

Intuityvi ir impulsyvi M. Meškėlos kūrybinio braižo prigimtis

Menininko kūryboje galima pastebėti piešinio konstruktyvumo ir tapybos ekspresyvumo sintezę. Kiekvienas kūrinys auga organiškai – sluoksnis po sluoksnio, kaip pats miestas. Koloritas išsiskiria šiltų ir šaltų, energingų tonų gausa: menininkas drąsiai derina elektrinę žalsvą ar veržlią geltoną su žydrais, ochros ir purpuro blyksniais. Itin svarbia tampa šviesa – ji juda, kinta, lūžta architektūrinių fasadų paviršiuose, atskleisdama miesto nuotaikas ir sezoninius virsmus.

Juntama Algimanto Švėgždos, Kosto Dereškevičiaus, Mindaugo Skudučio, Antano Samuolio, Jono Švažo, Arvydo Pakalkos, Arūno Vaitkūno, Franko Auerbacho, Maurice Utrillo įtaka. Iš jų perimtas formos aiškumas, gestiškas potėpis, spalvų muzikalumas ir gebėjimas kasdieniame motyve įžvelgti poetišką pulsą.

Besikeičiančio Vilniaus peizažas

Parodoje atsiskleidžia Vilniaus virsmas – senojo ir naujojo miesto sintezė. Šnipiškių medinių trobelių labirintuose iškyla stikliniai gigantai, senamiesčio mūras konkuruoja su betoniniais modernizmo monumentais, o miesto dangoraižiai siekia aukščiau už gotikinių bažnyčių bokštus. Menininko žvilgsnis neištrina ir neignoruoja skirtingų architektūrinių stilių sintezės.

Nors urbanistiniuose peizažuose žmonės nėra akivaizdūs veikėjai, būtent jų gyvenimai, svajonės ir siekiai  padeda menininkui sukurti žaižaruojančių spalvų miesto atmosferą.

Šioje parodoje Vilnius atsiveria kaip intymus jo gyventojų realybės ir atminties, kasdienybės ir ateities aspiracijų susiliejimo laukas – toks, koks matomas „pro menininko langus“, tiek tiesiogine, tiek metaforine prasme.

Mantas Meškėla (g. 1983) – lietuvių tapytojas peizažistas. Kūrybinį kelią pradėjo 2007 m. Tapybos ir piešimo mokėsi privačiai, pas dailininkus Arvydą Pakalką, Marijų Piekurą, taip pat Savicko dailės mokykloje. Nuo 2010 m. aktyviai tapo ir yra surengęs personalines parodas „Susitikimai“ (2018), „Klajonės Vilniumi“ (2021), „Su-menėk“ projekte pristatė judančią parodą „Atrask Vilnių Manto Meškėlos potėpiuose“ (2025) ir kt., dalyvauja jungtinėse parodose.

Teksto autorė dailėtyrininkė Karolina Kupstaitė