Ieškoti

„AP galerijos“ debiutas „Art Vilniuje“: norėjome pristatyti mugėje nerodytus autorius


Spalio 15-17 d. Litexpo rūmuose vyksta didžiausia Rytų regione šiuolaikinė meno mugė „ArtVilnius‘21“. Renginyje debiutuoja ne tik 5-rių metų gimtadienį švenčianti „AP galerija“, bet ir jos pristatomi autoriai – kino menininkas, tapytojas Donatas Pirštelis, šiuolaikinė keramikė Milena Pirštelienė ir 2012 m. už tapybą „ArtVilnius'12" išrinkta geriausia Lietuvos menininkė, o šiemet grafiką pirmą sykį mugėje pristatanti dailininkė Audronė Petrašiūnaitė.


Trys skirtingi autoriai, sujungti bendros temos


„AP galerijos“ teigimu, svarstant apie dalyvavimą šių metų mugėje kilo noras debiutą paženklinti anksčiau „Art Vilniuje“ nerodytais autoriais. Nors menininkai, iš pirmo žvilgsnio, turi daug stilistinių ir technologinių skirtumų, bendrybės atsiskleidžia įsigilinus į kūrinius ir pamačius ekspoziciją, kurios šiųmetė tema „Afekto būsena. Svaigulys“.





Tiek menininkų šeima Donatas ir Milena Piršteliai, tiek Audronė Petrašiūnaitė – garsūs, savo srityse pripažinimą pelnę autoriai. „Petrašiūnaitės grafikos linoraižiniai yra virtuoziški, kitoniški, niekada nerodyti Art Vilniuje, saugomi MO ir kituose muziejuose, privačiose kolekcijose. Atsirinkome geriausius kūrinius iš didelės naujausių darbų kolekcijos. Tuo tarpu Milenos Pirštelienės, įvairių vietinių ir tarptautinių parodų prizininkės, keramika primena fotorealistinius, optinius piešinius ant popieriaus, nors tai yra sunkūs, monumentalūs, keramikiniai darbai, kuriami ne pieštukais, teptukais, o pirštais“, – pasakojo galerijos vadovė Vilma Jankienė.


Viena didesnių „AP galerijos“ naujienų yra dailės pasauliui mažai pažįstamas monumentalistas, tapytojas Donatas Pirštelis, daugiausiai žinomas tarptautinėje kino industrijoje. Menininkas dirbo su tokiais garsiais kino projektais kaip „Jekaterina Didžioji“, „Tarp pilkų debesų“, HBO „Černobylis“ (už pastarąjį 2020 m. jam buvo įteiktas „Emmy“ padėkos raštas). Donatas Pirštelis po 20-ties metų pertraukos į parodinį lauką sugrįžo šį birželį, pristatęs parodą „Aletheia“. Būtent šios parodos kūriniai ir pristatomi „AP galerijos“ 5.10 stende.


Tapybos, grafikos ir keramikos simbiozė


„AP galerijos“ stendo tema „Afekto būsena. Svaigulys“ siekia atskleisti autoriams būdingą egzistencialistinį, siurrealistinį pasaulio pajutimą. Iškreiptoje realybėje įvykstantį intensyvų susitikimą su slapčiausiais vidiniais išgyvenimais ir baimėmis, troškimais ir lūkesčiais, ilgesiu praeičiai ar nerimastingu besidarymu į ateitį. Tokia būsena bent sykį užklumpa stipriau ar silpniau daugelį žmonių. Afektas iškreipia tikrovę, sukrato realybę, panardina į gyvo sapno atmosferą. Prabudina pasąmonę, kuri „išplukdo“ tam tikras vizualines detales ar mintis, virstančias archetipiniais simboliais. Afektas primena skrydį, svaigulį, gali būti džiugus, o kartais – tragiškas. Priklausomai nuo žmogaus vidinių išgyvenimų ir patirčių.





Tiek Pirštelių porą, tiek Audronę Petrašiūnaitę apjungia intensyvių vidinių būsenų kartais net itin dramatiška išraiška. Jeigu Milenos darbai asocijuosis su melancholija ir nerimu, noru pabėgti nuo užvaldžiusių būsenų bei emocinio svaigulio tarsi iš pasąmoninio labirinto-žaidimo, tai Donato tapyba – tarpinėje transgresinėje, besiveržiančioje būsenoje, ugningai save „išneriant“ iš emocinių savitvardos marškinių.


Tuo tarpu Petrašiūnaitės grafika subtiliai praplėčia emocijų skalę, kurioje vidinė būsena jau išsilaisvinusi, vitališka, pripildyta švelnaus liūdesio ir ilgesio, pasakiškumo dvelksmo. Visų trijų autorių plastinės formos nepertekliškos, kupinos kinematografinės, teatralinės įtampos, tarsi kūriniuose būtų užfiksuota tylos akimirka prieš pat kulminacinę atomazgą. Šios autorių būsenos kupinos užslėptos tarpkultūrinės simbolikos – pasikartojančių vandens ir žemės, „kosminės“ erdvės, joje levituojančių abstrahuotų veikėjų formų. Taip pat svarbių raudonų, juodų ir baltų linijų elementų, virstančių kalnais – civilizacijos ženklais, likimo ir gyvybės siūlais, nerimastingais, o kartais raminančiais horizontais.





„AP galerijos“ menininkams būdinga piešinio struktūra, kuriama ant popieriaus, kartono ir baltos kaip popieriaus lapas keramikinio paveikslo plokštumos. Audronė Petrašiūnaitė įspūdingai plastiškas formas kuria su instrumentu raižydama statišką linoraižinį, o Milena – tepdama juodo pigmento miltelius ant balto keramikinio pagrindo, kone fotografinį piešinį išraižant-piešiant pirštu, o vėliau užfiksuojant glazūra. Donatas pasitelkia mišrias medžiagas – pastelę, pieštukus, laką, maistinius, aliejinius, purškiamuosius ir kitus dažus, bandydamas sukurti įtampą tarp linijų, spalvų ir erdvės.


Plačiau apie menininkus



Audronė Petrašiūnaitė (1954) – 1976 m. įgijo meninio apipavidalinimo specialybę Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume, o 1982 m. baigė tapybos studijas LTSR valstybiniame dailės institute. 1982-1988 m. dėstė tapybą S. Žuko taikomosios dailės technikume, o 1995-2010 m. – Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. Nuo 1988 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 1985 m. aktyviai dalyvauja vietinėse ir tarptautinėse parodose, sukūrė virš tūkstančio tapybos darbų. Nors autorė daugiausiai garsėja savo tapybos kūriniais, ilgainiui publiką pradėjo stebinti subtiliomis, itin plastiškomis grafikos linoraižinių kompozicijomis, kurioms būdinga vizionieriška pasaulio pajauta, gamtos, moters, tarpasmeninių ryšių ir vienatvės temos, kelių simboliškų spalvų dominantė. Už savo kūrybą autorė įvertinta įvairiais apdovanojimais. Jų tarpe – 2002 m. Lietuvos Respublikos aukščiausiojo laipsnio stipendija menininkams, 2004 m. Lietuvos dailininkų sąjungos premija ir auksiniu ženkliuku už kūrybinę veiklą ir 2003 metų personalines parodas, 2012 m. ARTVILNIUS’12 už tapybą išrinkta geriausia Lietuvos menininke, 2019 m. – įsimintiniausia Kauno menininke, 2019 m. Kauno miesto savivaldybės suteikta kultūros premija, 2020 m. Lietuvos Vyriausybes premija ir kt.


Audronė Petrašiūnaitė, Romualdo Požerskio nuotrauka

Milenos Pirštelienės (1969) – 1996 m. autorė pabaigė studijas Vilniaus dailės akademijoje, 1999 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos narė, kūrybą pristatė įvairiose vietinėse ir tarptautinėse parodose. Grafiką, fotografijas primenantys keramikos darbai kuriami piešiant juodais pigmentais pirštu ant keramikinės plokštumos ar skulptūrinės formos. Formų minimalizmas, tuštumos estetika, uždarų ir atvirų erdvių kūrimas, nerimastinga, siurrealius, pasikartojančius sapnus perteikianti nuotaika ir išgryninta autorinė stilistika buvo įvertinta įvairių menotyrininkų bei vietinių, tarptautinių konkursų. 2021 m. Pirštelienės kūrybinė biografija įtraukta į Visuotinę lietuvių enciklopediją, tais pačiais metais Lietuvos kultūros tarybos suteikta individuali valstybės stipendija. Šiais metais autorė pristatyta ne tik I-ojoje tarptautinėje meno ir dizaino trienalėje Lietuvoje UFNA, Latvijos, Portugalijos bienalėse, bet ir kuratorinėje Baltijos šalių parodoje „Creo Ergo Sum“ Rygoje kaip viena iš 17 stipriausių autorių, reprezentuojančių Baltijos šalių šiuolaikinę keramiką. 2019 m. Tarptautinėje Baltijos šalių parodoje „Pamati/Basics” Daugpilio Marko Rothko meno cente pelnė I vietą Lietuvos kategorijoje (solo parodos 2022 m. apdovanojimas), o 2018 m. V-oje Vilniaus keramikos meno bienalėje laimėjo I-osios vietos L. Strolio premiją.



Milena Pirštelienė

Donatas Pirštelis (1972) – 1997 m. įgijo monumentaliosios dailės magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje. 1997 m. sukūrė vitražą „P. Vileišio istorinis portretas“, pristatė kūrybą personalinėje tapybos parodoje ir kolektyvinėse freskų parodose. 1997-2003 m. skirtinguose Lenkijos miestuose (Gdanskas, Varšuva, Lodzė, Kotovicai ir kt.) pristatė 10 sieninės tapybos kūrinių ant gyvenamųjų pastatų. Taip pat debiutavo kaip kino režisierius bei operatorius. Du jo trumpametražiai filmai „Operacija“ (1997 m.) ir „Būti taip“ (2001 m.) sulaukė tarptautinio dėmesio avangardiniuose Oberhauzeno, Leipcigo, Kaselio ir kituose Vokietijos festivaliuose, Kino pavasaryje. Ilgainiui perėjo į kino industriją ir tapo žinomas kaip kino dailininkas, Art direktorius, įmonės „CineFx studio“ vadovas. Dirbo įvairiose kino dailininko pozicijose (nuo rekvizito ir aikštelės dailininko iki dailininko statytojo, Art direktoriaus) su tokiais garsiais filmais, kaip „Černobylis“, „Jekaterina Didžioji“, „Tarp pilkų debesų“ (filme rodyti piešiniai taip pat Donato), M. Ivaškevičiaus „Santa“, A. Puipos „Nuodėmės užkalbėjimas”, Jean-Francois Delassus „Sienos griūtis‘‘, D. Gasiūnaitės „Narcizas‘‘, D. Ulvydo „Tadas Blinda“, dokumentikos „Barbarai“ ir „Viduramžių Ispanija” History kanalui ir tt. 2018-2019 m. skirta HBO tarptautinė Emmy padėka Donatui Piršteliui už serialo „Černobylis“ konstrukcijas ir dizainą. Po 20 metų pertraukos autorius pristatė tapybos parodą graikų mitų tema personalinėje parodoje „Aletheia“, „AP galerijoje“.



Donatas Pirštelis