Ukrainiečių menininkai A. Iljinskyi ir O. Sagayda kviečia į parodą „Pusiausvyra“: kūryba yra atsparumo išraiška

Parodoje pristatomi Andrijaus Iljinskio keramikos ir grafikos darbai bei Olenos Sagaydos tapyba – skirtingos, tačiau tarpusavyje susijusios meninės išraiškos, atskleidžiančios istorijos, tikėjimo ir moteriškojo bei vyriškojo pradų ryšio temas.

Kūryba kaip stiprybės išraiška karo laikais

Menininkų pora atvyko į Lietuvą prieš trejus metus, prasidėjus kariniams Rusijos veiksmams Ukrainos teritorijoje. Priverstinai palikę savo gimtąją šalį, jie atsinešė ne tik asmenines istorijas, bet ir visą kultūrinį bei istorinį paveldą, kuris tapo jų kūrybos dalimi.

Ši paroda – tai ne tik asmeninės menininkų kelionės atspindys, bet ir platesnė refleksija apie kultūros vaidmenį permainingais laikais. A. Iljinskio darbuose atsiveria archajinių formų ir istorinių simbolių kalba, o O. Sagaydos tapyboje – ekspresyvūs siužetai, užpildyti sakraliais vaizdiniais ir paslaptingomis nuojautomis.

Menininkai pripažįsta, kad karas Ukrainoje paveikė jų kūrybos aktualijas bei paskatino giliau pažvelgti į tikėjimo ir žmogaus vidinės stiprybės temas. Karo pradžioje Lenkijoje atsidūręs A. Iljinskyi sukūrė archangelo Mykolo – tamsiųjų jėgų priešo ir Kyjivo globėjo – monumentalią skulptūrą, kurios dvi variacijos vėliau atsirado Vilniuje ir Kyjive. Ši biblinė figūra A. Iljinskio kūryboje tapo ne tik dvasinės apsaugos simboliu, bet ir priminimu apie stiprybę, kurią menas gali suteikti net sunkiausiais laikais.

Abiejų menininkų kūryboje ryškiai juntama gėrio ir tiesos pergalės viltis. Jie kuria stebuklų lauką, kuriame gėris triumfuoja prieš blogį, o tiesa išlieka amžina. Pasikartojantys bibliniai herojai ir mitologiniai motyvai primena apie tikėjimo galią, gebančią įveikti net tamsiausius istorijos tarpsnius.

Archainės kultūros atgarsiai A. Iljinskio keramikoje

A. Iljinskio kūrybinis kelias glaudžiai susijęs su ankstyvosiomis patirtimis. Augdamas archeologų šeimoje, menininkas nuo mažens buvo apsuptas istorinių artefaktų – įvairių papuošalų, keraminių šukių, senųjų kultūrų dirbinių. Šie radiniai jam buvo ne tik žaislai, bet ir pirmosios meno formos. Menininko kūriniuose jaučiama ištikimybė archajiškoms meno tradicijoms, tačiau tuo pačiu jis ieško būdų, kaip jas perinterpretuoti šiuolaikinio meno kontekste. A. Iljinskyi savitai abstrahuoja žmogaus kūno formas, perimdamas senųjų civilizacijų plastikos principus ir pritaikydamas juos savo meninei vizijai.

Moteriškojo prado magijos beieškant

Vienas iš kertinių A. Iljinskio kūrybos motyvų – moteriškumo absoliuto paieškos. Menininkas prisipažįsta esantis apkerėtas moteriškojo prado – švelnumo, gyvybės galios ir paslaptingos energijos. Grafikos darbuose, naudojant kartono raižinio techniką, moterys – tai simboliniai moteriškosios energijos atvaizdai, kuriuose susilieja skirtingų epochų ženklai ir atributai. Menininko darbuose dažnai pasirodo ir meilingų porų vaizdiniai – subtilūs dialogai tarp moteriškojo ir vyriškojo pradų. Išjaustos kompozicijos perteikia ne tik meilę, bet ir vidinę dermę, kylančią iš abipusės pagarbos ir bendrų vertybių.

Transformatyvus O. Sagaydos žvilgsnis į žmogų ir mitines būtybes

Olenos Sagaydos tapyba kalba apie intymų ryšį tarp žmogaus ir jo vaizduotės. Menininkės paveiksluose gyvena mitinės būtybės, angelai, chimeros ir sapnų archetipai, išbandantys mūsų realybės suvokimo ribas. Jos menas – tai kvietimas į vidinį pasaulį, kuriame kasdienybė persipina su paslaptimi, o praeitis ir dabartis kalbasi viena su kita per spalvų, simbolių ir nuojautų kalbą. O. Sagayda geba matyti gyvenimą per mitologinę prizmę, kurioje praeities istorijos – tiek asmeninės, tiek kolektyvinės – įgyja naują pavidalą.

Savo profesinėje veikloje dirbdama restauratore Vilniaus universiteto Vrublevskių bibliotekoje, O. Sagayda susidūrė su gyva istorija. Ji restauravo reikšmingus istorinius dokumentus, leidžiančius pažinti Lietuvos istoriją ne tik intelektualiai, bet ir per medžiagišką patirtį. Jos tapyboje aptinkame biblinės simbolikos, net ir Vilniaus ženklų, architektūrinių fragmentų bei sakralios atmosferos, įkvėptos čia tvyrančių pasakojimų. Šiuo metu Olena dirba Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje restauratore.

O. Sagaydos kūrybinė raiška neapsiriboja vien tapyba – menininkė taip pat rašo istorines apysakas ir yra išleidusi knygą „Roberas“, pasakojančią apie Kryžiaus žygių laikus.

Vilnius menininkų akimis

Pasak menininkų, jų kūrybai Vilniuje itin palankią terpę sukūrė nuoširdus, šiltas ir pagarbus jų sutikimas šiame mieste. Artimi istoriniai, kultūriniai bei vertybiniai ryšiai tarp Lietuvos ir Ukrainos palengvino jų įsiliejimą į vietos meninį gyvenimą. Gyvendami Vilniuje, menininkai atrado laisvės kupiną kūrybinę erdvę.

Andrii Iljinskyi (g. 1949) – ukrainiečių keramikas, skulptorius bei grafikas. 1976 m. baigė Maskvos poligrafijos institutą.  Nuo 1987 m. yra Nacionalinės Ukrainos dailininkų sąjungos narys. Menininko darbai eksponuoti Ukrainoje, Vokietijoje, Izraelyje, JAV, Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Lietuvoje. Taip pat jo kūriniai saugomi Kijevo nacionaliniame taikomosios dailės muziejuje, Nacionaliniame keramikos muziejuje Opišnėje bei privačiose užsienio kolekcijose. Vilniuje A. Iljinskio kūryba galima pamatyti Jurgio ir Marijos Šlapelių muziejuje bei Vrublevskių bibliotekoje.

Olena Sagayda (g. 1969) – ukrainiečių dailininkė, restauratorė bei rašytoja. Ukrainoje surengta 10, Vilniuje – 4 parodos.

Teksto autorė Karolina Kupstaitė

Jungtinė Andrijaus Iljinskio ir Olenos Sagaydos paroda veiks AP galerijoje iki gegužės 23 d.

Parodos atidarymas balandžio 29 d. 19 val.