Ramūno Čičelio novelė, dedikuota AP galerijos vaikų meno degustacijoms.
Sveiki, vaikučiai! Noriu su jumis pasikalbėti šią gražią pavasario dieną. Ar žinote, kad nepraeis nė kelios savaitės, o jūs jau galėsite bėgioti lauke ir žaisti įvairiausius žaidimus? Na, gerai, manau, kad tai supranta visi. Noriu jūsų paklausti: ar žinote, kas yra kaleidoskopas? Tu, kuris sėdi dešinėje, arčiau sienos tikrai žinai, bet neišsiduok – pažaiskim spėjimo žaidimą. Tie, kas nežino ir niekada nėra matę kaleidoskopo, galite spėlioti į valias – vis tiek neatspėsite.
Mano vardas Vincentas. Kai buvau jūsų amžiaus, mane vadindavo Vincuku. Dabar esu tokio amžiaus, kad galėčiau būti jūsų senelis. Noriu jums papasakoti apie savąjį kaleidoskopą. Jis nenuspėjamas ir pilnas paslapčių. Manau, per savo metus jau supratote, kad gyvenimas irgi pilnas malonių staigmenų.
Taigi, pradėkime. Mano kaleidoskopas pirmiausia yra baltos spalvos. Kaip dobiliukų žiedai pievoje už mano namo. Buvo mamyčių diena, kai skyniau tuos baltus dobiliukus ir nešiau savo mamai pasveikinti su švente. Kiekvienas dobiliukas turi tris lapus – vėliau sužinosite, kad trys yra magiškas skaičius. Ne, čia ne Haris Poteris ir ne Žiedų Valdovas – jie nežino, ką reiškia skaičius „trys“. Taigi, kai galite elgtis gražiai arba bjauriai – tai dvi galimybės – jūs atsitraukiate ir pagalvojate, kas čia vyksta ir darosi. Jei galvosite daug, visada rinksitės trečią kelią. Galiu jus patikinti – tuomet gyvenimas yra ir bus gražus.
Dar balta spalva mano kaleidoskope yra pieno stiklinė ant medinio namų stalo. Pienas šiltas ir gardus. O jei dar sausainis šalia – pasaka. Ech, aš jau jums pavydžiu tos pieno stiklinės. Nepiktai pavydžiu žinoma. Tikriems pavyduoliams auga ragai – aš be jų. Tikiuosi, ir jūs neraguoti.
O ar žinot, ką mano kaleidoskope reiškia raudona spalva? Tai yra visi
raudoni žiedai, kurie netrukus pražys šį pavasarį. Taip ir norisi skinti ir sveikinti kiekvieną praeivį ar praeivę. Sakysit, aš labai geras ir pataikauju žmonėms? Ne, tiesiog žinau, kad, ką duodi, tą ir gauni. Niekad nenorėjau, kad mano kaleidoskopas liktų be raudonos spalvos, todėl dalinau dovanų raudonas gėles visiems.
Mėlyna spalva mano kaleidoskope – viena mėgstamiausių. Ji reiškia, kad guliu pievoje, toje pačioje, kur dobiliukai auga, ir žiūriu į dangų. Debesėliai plaukia mėlynu dangumi, o man taip ramu ir gera. Tai – viso gyvenimo pažadas, kad bus gera, teisinga ir gražu.
Pakilau nuo tos pievos ir einu žiūrėti, kas ten triukšmauja prie namų. Ir išvystu juodą spalvą. Pikti berniukai, kuriuos prarijo slibinas, triukšmauja ir elgiasi blogai. Jie juodi, nes iš tikrųjų jų nėra. Tame slibino pilve tamsu ir juoda, todėl ir jie tamsūs. Bet aš nenusimenu, nes žinau, kad slibinas kadaise buvo prarijęs ir saulę. Pažiūriu į viršų – geltona saulutė šviečia ir šildo mane. Taip ir jus šildys, jei vysit slibiną šalin ir jam nepasiduosite.
O žalia – tai mano kaleidoskopo svarbiausia spalva. Be jos nebūtų nieko nieko – tik pilkos dienos ir niūri kasdiena. Žalia mane moko, kad gyvenimas yra nuostabus. Ji man, net ir jau senokam žmogui, atrodo verta pasaulio – dėl jos mes ir gyvename. Juk pagalvokit, kas būtų, jei gyventume kur nors Marse? Būtų vien raudona spalva ir nė lašelio vandens.
Taigi, vaikučiai, ar dažnai vakare, kai jau tamsu, pakeliate akis į dangų? Ten pilna žvaigždžių. O kas tas mano kaleidoskopas? Tai – toks žiūronas, kuris rodo ne tai, kas anapus stiklo ir net ne žvaigždes, o paties stiklo spalvas. Toks vaikiškas žaidimas: pasuki kairėn – matosi vienos spalvos, pasuki dešinėn – kitos. Taip ir sukioju tą žiūroną į abi puses. Ir neatsigrožiu, kokie jūs šaunuoliai.
Bet žinau, kad tarp jūsų yra vienas vaikas, kuris jau prieš mano pasakojimą žinojo, kas tas kaleidoskopas. Taip taip, tai – tu. Tu dailininkas, kaip ir aš. Daug gražių paveikslų yra nutapyta, bet tavasis visada bus nuostabus, nepakartojamas ir gražus.
O jei nežinojote, kas yra tas kaleidoskopas, tai pažvelkite į tai, ką matote, dabar atėję pas galerininkę Vilmą į svečius – čia yra tikras puikumėlis. Tikiu, kad kada nors kiekvieną iš jūsų sutiksiu. O kol kas – likite sveiki ir daug juokitės. Juokas paverčia gyvenimą stebuklų lauku.
