top of page
Ieškoti

Antano Jasenkos tapybos paroda „Judas slypi Nirvanoje“

Gegužės 30 d. 19 val. atidaroma tapytojo Antano Jasenkos paroda „Judas slypi Nirvanoje“. Paroda bus eksponuojama iki birželio 23 dienos.


Blogis šiandien slypi visur: karo frontuose, korupciniuose skandaluose, vis dažnesnėse kibernetinėse atakose. Ši destruktyvi jėga skleidžiasi rasistiniais, seksistiniais, homofobiškais komentarais internete, kriminaliniais nusikaltimais, vykdomais net ir Tik Tok’o gyvose transliacijose. Medijos blogį produkuoja visą parą. Jis tampa kasdienine sensacija, statistiniu skaičiumi nusikalstamumo lentelėje. Blogis slypi visur. Jį gali pamatyti hamletiškai į save atsukus veidrodį ar pajusti Antano Jasenkos paveiksluose.

Judas perkeliamas į šiandieninį pasaulį


Personalinėje parodoje „Judas slypi Nirvanoje“ menininkas pristato naujausius tapybos darbus, tyrinėjančius blogio prigimtį, jo apraiškas ir įsigalėjimą mūsų egzistencijoje. Vizualinės įtampos, beikoniškos tamsos ir tuštumos kupinuose paveiksluose pagrindiniu personažu ir blogio simboliu pasirenkamas biblinis nusikaltėlis Judas. Judas už 30 sidabrinių išdavė savo mokytoją Jėzų, o A. Jasenka išduoda tradicinę ikonografiją ir puolusį Iskarijotą įvelka į šiuolaikinį rūbą – džemperį su gobtuvu. Ar Judas dėvi geltonus marškinius sekmadieniais ir apskritai, ką jam reiškia blogis ir kaip rytais jį veikia narkotinės medžiagos?


Pasak A. Jasenkos, drobėje jungdamas biblinius siužetus su dabartiniu blogiu, tapytojas ne tik atsako į šiuos jam įdomius klausimus, bet ir analizuoja, kaip blogis veikė praeityje. Menininkas sau būdingu stiliumi perrašo religinius siužetus – Judas, perkeltas į šiandieninį pasaulį, tyko naktimis tuščiose gatvėse, atostogauja ar keliauja į rentgeno kabinetą. Siekis tyrinėti žmogaus sielą, vidines prieštaras ateina iš teatro. Netikėti skirtingų amžių, erdvių ir kontekstų susidūrimai įkūnija ir A. Jasenkos pagrindinį kūrybinį tikslą – suardyti, sustabdyti ar išvis sunaikinti laiką. Menininkas paveiksluose, kaip ir muzikoje, siekia kurti belaikę, universalią vietą diskusijoms apie pamatines vertybes ir amžinąsias problemas. Iš muzikos į tapybą ateina ne tik žaidimai su laiku, bet ir ryškios, grynos tarsi muzikiniai tonai spalvos, ritmą kuriantys ekspresyvūs potėpiai ar didelis dėmesys paveikslo struktūrai ir kompozicijai. Ją A. Jasenka formuoja taip pat muzikinėmis priemonėmis: dideliu garsumu ir intensyvumu kartodamas vieną motyvą, figūrą (fortissimo ir ostinato) ar taikydamas vadinamąjį „pusiausvyros dėsnį“, kontrasto principą, sumažindamas ar išryškindamas norimą paveikslo elementą.


A. Jasenkos drobės primena ne tik muzikines simfonijas, bet ir spektaklius, teatralizuotus vaizdinius, turinčius aiškią dramaturgiją, scenarijų, užrašytą paveikslų pavadinimais, sceninius kostiumus.


„Teatras mane išmokė galvoti vaizdu, tekstu, muzika, garsu. Muzikoje ir teatre išgyventas man svarbias problemas pratęsiu ir perkeliu į paveikslus. Siekis tyrinėti žmogaus sielą, egzistenciją, vidines prieštaras ateina būtent iš teatro.“ – pasakoja A. Jasenka.

Parodos pavadinimas – tai metafizinė provokacija


A. Jasenkos tapybinėje realybėje maišosi ne tik dabartis ir praeitis, muzika, tapyba ir teatras, bet ir skirtingos religijos. Į vieną iracionalų pasakojimą jungiasi krikščionybė, judaizmas, budizmas, du skirtingus laikus ir erdves reprezentuojantys veikėjai – Judas iš Naujojo Testamento ir Senojo Testamento kankinys Jobas. Kartu Judas ir Jobas kenčia už savo klaidas, atlikdami viešuosius darbus, bei ieško atleidimo, atostogaudami Vatikane, o gal spiritualistinėje kelionėje Indijoje ar Balyje.


Parodos pavadinimas „Judas slypi Nirvanoje“ – tai metafizinė provokacija, siūlanti apmąstyti šiuose žodžiuose užkoduotą paradoksą ir prasmę. Ar įmanoma sustabdyti ir išpirkti blogį? Ar budistų pažadėta ir vis dažniau šiuolaikinių žmonių trokštama Nirvana – išsilaisvinimas iš kančių – yra tik nauja mada, ar nuoširdi atgaila, vidinės ramybės paieška?



Antanas Jasenka (g. 1965) yra žinomas lietuvių elektroninės ir elektroakustinės, akustinės muzikos kompozitorius bei tapytojas. 1992–1995 m. Jasenka buvo vienas iš festivalio „Jauna muzika“ įkūrėjas, o 2010–2015 m. – šio festivalio meno vadovas. Menininkas yra sukūręs daugybę elektroninės ir elektroakustinės muzikos kūrinių. Jo kūrinių sąraše yra tokios operos kaip „Princas Triukšmutis“ (1997), „Dryžuota opera“ (2015) ir „Dievo dažnis yra 50 Hz“ (2020), taip pat trys baletai, septynios simfonijos, kamerinė muzika. A. Jasenka taip pat buvo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” atidarymo muzikos autorius bei ambasadorius. Maestro muzika yra leidžiama (CD/DVD/internetinės muzikos leidyklos) JAV, Europoje. A. Jasenka taip pat yra garsus teatro kompozitorius, bendradarbiavęs su režisieriais Eimuntu Nekrošiumi, Oskaru Koršunovu, Gyčiu Padegimu ir kitais. Kompozitorius yra apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi už muziką spektakliams „Vieną vasaros dieną“ (2010, rež. A. Vidžiūnas), „Vienos krūties istorija“ (2010, rež. A. Žukauskas), „Miranda“ (2012, rež. O. Koršunovas) ir „Alisa stebuklų šalyje“ (2012, rež. Ewa Piotrowska), taip pat 2015 metais pripažintas Lenkijos metų teatro kompozitoriumi.


Nors A. Jasenka tapyti pradėjo dar vaikystėje, mokytojai pasiūlius nupiešti tribalses fugas spalvomis, tačiau pirmąją personalinę parodą „Pradžioje nebuvo nieko“ menininkas pristatė tik 2019 metais. Per šį laiką A. Jasenka yra surengęs tokias parodas kaip „Pradžioje nebuvo nieko“ (galerija „BTL“, Balstogė, Lenkija, 2019), „Blogi žmonės“ (teatras „Teater Lliure“, Barselona, 2021), „Psyche“ (galerija „Kunstkamera“, Vilnius, 2021), „Surfaces / Paviršiai“ (Menų spaustuvė, Vilnius, 2022), „Peizažo ir daikto genezė“ (A. ir P. Galaunių namai-muziejus, Kaunas, 2022), „Šv. Jono galva už du gramus kokaino“ (Baroti galerija, Klaipėda, 2022), „Laiptai į dangų“ („Laiptų galerija“, Šiauliai, 2022), „Inferno tranquillo“ (galerija „Kunstkamera“, Vilnius, 2023), „Dievo dažnis 50 Hz“ (Parko galerija, Kaunas, 2024) ir kt.


Teksto autorė menotyrininkė Agnė Taliūtė


Comments


bottom of page