Nepriklausomybės Lietuvoje atgavimas atvėrė galimybes ne tik mūsų menininkams pristatyti savo kūrybą plačiajam pasauliui, bet ir išeivių palikimui sugrįžti į Lietuvą. Tarp svarbių mūsų šalies istorijos kūrėjų yra tokių, kurie čia niekada negyveno, tačiau viešnagės Lietuvoje dėl vienokių ar kitokių priežasčių padarė svarią įtaką jų kūrybinei veiklai.
Vienas tokių autorių – žydų kilmės dailininkas Simonas Karczmaras (1903–1982), su kurio kolekcija nuo 2018 metų vis dažniau turi progą susipažinti ir Lietuvos meno mylėtojai.
Gegužės 31 d. 18 val. „AP galerijoje“ pristatoma proginė menininko paroda „Švytintys štetlai“.
Pasaulio menininkas ir Lietuva
„Kiekviena siena – pergamentas, kiekvienas akmuo – šventas raštas“, – rašė poetas Moišė Kulbakas. Gatvės, namai, nusitrynę tarpukario laikų parduotuvėlių užrašai, šviesos, krentančios pro senų arkų vingius... Žmogus nuolatos veikiamas aplinkos, tačiau ne visada jos detales pastebi ir geba perprasti.
Apie istorinės žydų bendruomenės gyvenimą Lietuvoje iki šiol į praeivius nebyliai kreipiasi miestų ir miestelių paveldas, jų architektūra, praeities ir dabarties menininkų kūriniai. Įdomių asmenybių istorijas užmaršino laikas ar geografiniai atstumai, tačiau dėka įvairių Nepriklausomybės laikotarpio tyrėjų bei visuomenininkų iniciatyvų jos vėl pasiekia mūsų interesų laukus.
Dailininkas Simonas Karczmaras – vienas tokių autorių, kurio ryšiai su Lietuva siejosi tik per vaikystės viešnages pas senelius Dieveniškėse, tačiau jo palikta meninė kolekcija praplečia mūsų šalies istorijos diskursą ir leidžia pažvelgti į gyvenimą, kuris vystėsi viename iš Lietuvos štetlų (žydų miestelyje).
Menininkas gimė ir užaugo Varšuvoje, didžiąją dalį savo gyvenimo metų praleido Prancūzijoje ir Izraelyje, žiemoti vykdavo į Niujorką, todėl laikė save pasaulio piliečiu. Nors jaunystėje mokėsi meno mokyklose Varšuvoje ir garsiojoje Paryžiaus l’Ecole des Beaux Arts, jo kūrybinė veikla nutrūko prasidėjus Antrojo pasaulinio karo įvykiams, o atsinaujino tik antroje gyvenimo pusėje. Nuo 1959 metų S. Karczmaro tapyba, litografijos, medžio raižiniai pristatyti daugiau nei šimt