Žmogaus būsenos, ypač nerimo laikotarpiu, būna daugialypės. Išorė tarsi kaukė, tačiau už šio pirminio vaizdo slypi neaprėpiamų emocijų gausa. Kokios mintys ir būsenos slypi viduje? Ar jos turi spalvas, formas? Į šį ir kitus klausimus žiūrovai kviečiami ieškoti atsakymų Vilniaus „AP galerijoje“ pristatomoje debiutinėje Upės (Ugnės) Pilitauskaitės parodoje „Būsenų kontūrai“.
Spalvotas debiutas, pastūmėtas bespalvio karantino
Parodoje „Būsenų kontūrai“ pristatoma gausi šiuolaikinės akvarelės kūrinių ekspozicija. Įdomus ir savitas Upės Pilitauskaitės pasaulis traukia intertekstualia menine kalba, primityvistinėmis formomis ir žaisminga tikėjimo (bet nebūtinai religinio) temos interpretacija.
Pasak U. Pilitauskaitės, daugybė kūrinių gimė priverstinio karantino akivaizdoje. Užsidarymas tarp keturių sienų, blogų naujienų transliacijos, nerimas dėl ateities, persmelkęs aplinką, menininkę panardino į savitą ritualinį kūrybinį procesą. Eksperimentai su akvarele davė įdomių rezultatų – popieriaus lakštai nusidažė raiškiomis spalvomis, o kompozicijų siužetinėse linijose išniro kaligrafiški, šokantys ir... besimeldžiantys veikėjai.
„Šis ciklas man buvo savotiškas išsilaisvinimas iš karantino. Iš tos niūrios, tamsios, nerimastingos atmosferos. Norėjosi nuskaidrinti kasdienybę spalvotu chaosu. Tiesa, spalvos konkrečių reikšmių neturi, tai daugiau estetinė išraiška. Tačiau, kai svarstau apie žmogaus vidines būsenas, įsivaizduoju jas kunkuliuojančias spalvomis. Nemaža dalis kūrinių yra apie šių būsenų dinamiką, taip pat vidinę maldą kaip vidinę kalbą, iki transo (gilių) būsenų. Viduje kunkuliuojame visi, o iš išorės atrodome panašūs žmonės,“ – teigia parodos autorė.
Kaligrafiški personažai gimė iš spalvinių eksperimentų
U. Pilitauskaitės kūriniuose personažai vienu metu tapatūs ir skirtingi. Vieni šoka aplink ugnį, lyg Afrikos gentyse, kiti pasinėrę į meditacinę vienumą, treti juda neapibrėžtoje erdvėje, tačiau visos figūros pavaldžios kontūrui, formai.
Skirtingo formato akvarelės lakštuose galima atpažinti vaikų menui būdingą supaprastinto pasaulio vaizdavimo estetiką, kuri pinasi su senosioms civilizacijoms būdinga daile, genčių ritualais bei humoristiniais pop kultūros elementais. Dominuoja grafiškos, plokštuminės, archaiškos žmonių, gyvūnų, fiktyvių veikėjų figūros. Nors menininkės beveidži