top of page
Ieškoti

„Didysis deguonies susidarymo įvykis“ – Vilniuje pristatoma paroda apie gyvybę



Šalia įvairių valstybinių kataklizmų atsakomybė dėl globalinės Žemės kaitos prisimenama ir aktualizuojama tik tuomet, kai supurtomas žmonių komfortas. Pasaulis kupinas gyvybės, priklausomos viena nuo kitos. Net ir mažiausios netektys ar įvykiai šioje gyvybės grandinėje nesugrįžtamai keičia Žemės organizmą.


Gyvybė taip pat susiformavo dėl vieno tokio įvykio – deguonies atsiradimo. Apie tai vasario 28 d. Jono Meko skersvėjyje įsikūrusioje „AP galerijoje“ atidaroma Monės Kielės, Kristinos Asinus ir Rūtos Matulevičiūtės tapybos paroda „Didysis deguonies susidarymo įvykis“.


Deguonies ir gyvybės evoliucija


Ilgą laiką Žemė buvo kupina nuodingų dujų, tačiau prieš kelis milijardus metų susiformavo mokslininkų įvardijamas „laimingas atsitiktinumas“, kurio dėka atsiradusi fotosintezė pripildė atmosferą deguonimi. Tai prisidėjo prie didžiulės ir mįslingos gyvybės evoliucijos.



Gyvybės įvairovė mūsų planetoje yra stebinanti. Moderni šiuolaikinė visuomenė yra apsupta pasaulio, kurio nebepastebi ir nebepažįsta – nuo plika akimi nematomų organizmų, miško augalų iki dinozaurų laikų gyvių, su kuriais esame panašesni, nei iš pirmo žvilgsnio norime tai pripažinti. Garsaus biologo ir gamtos istoriko Deivido Attenborough teigimu, reikėjo milijono metų, kad Permo laikotarpyje esantys vulkanai paskleistų nuodingas medžiagas vandenynuose. Tuo tarpu mes istoriją kartojame per stulbinantį dviejų šimtų metų laiko tarpsnį. Vienas iš aštuonių augalų žemėje išgyvena savo rūšies nykimą, stulbinantys skaičiai liečia ir mums gerai žinomus laukinius gyvūnus. Tačiau ši kaita grandinine reakcija po truputį veikia ir žmones – su didėjančiu vandens stygiumi, su tirpstančiais ledynais, išlaisvinančiais pavojingas metano dujas ir kitas chemines medžiagas. Pasaulis susikūrė kaip vienas mechanizmas, kuriame atskirų detalių separacija griauna visumą.


Trys jaunosios kartos dailininkės – Mone Kielė, Kristina Asinus ir Rūta Matulevičiūtė savo naujausios parodos įkvėpimo šaltiniu įvardina gamtos evoliuciją, vizualinį naratyvą plėtojant per deguonies atsiradimo istoriją. Kiekviena autorė kuria tarsi skirtingoje stichijoje, atskleisdamos ne tik globalius, bet ir tarpasmeninius ryšius.


„Visas šis oksigenacijos procesas mums, kaip menininkėms, yra labai abstraktus ir alchemiškas. Norėdamos temą suvokti ir perteikti parodos lankytojui, ją įkūnijame savo spalvomis ir trimis visiškai skirtingomis asmenybėmis. Rūta – pirmapradis mėlynas vandenynas, tarsi eteris, iš kurio vieną dieną Cyanobacteria nusprendė evoliucionuoti pradėdama gaminti deguonį. Mone – proceso vidinė jungtis, savastis ir dinamika, raudonas vanduo. Rūdies atsakas į deguonies molekules vandenyje. Kristina – deguonimi egzistuojanti naujojo pasaulio gyvybė, žalias ir gyvas gamtinis evoliucijos pagrindas“, – pasakojo dailininkės.


Sužmoginti ir sužvėrėję portretai


„AP galerijoje“ pristatomoje „Didžiojo deguonies susidarymo įvykio“ ekspozicijoje dominuoja portreto žanras ir įvairūs žmonių, gyvūnų, augalų vaizdiniai, tačiau visi jie atrodo kažkuo supanašėję.



Viena vertus, tai atskleidžia bendras jaunosios tapytojų kartos tendencijas. Šiuolaikinė visuomenė pertekliška ir paskendusi chaotiškuose interneto vaizdiniuose, kurie manipuliuoja mūsų pasirinkimais, formuoja asmenybes. Fiksuodami bei tiražuodami savo atvaizdus bei kasdienybę tarsi dienoraštį primenančiame Instagramo nuotraukų albume kuriame asmeninį mitą, įsirašome į istoriją, gebame ją kontroliuoti ar atskleisti visuomenei mums svarbiais teminiais rakursais.


Kita vertus, nutapytos moterys (tame tarpe ir autoportretai) savo veidų ar pozų išraiška tarsi „parodijuoja“ tradicines mūzas, varijuodamos tarp plėšrumo ir primityvaus žaismo, provokacijos ir elegantiško švelnumo – savybių, būdingų visam gyvajam pasauliui. Greta jų atsiskleidžiantys gyvūnų, augalų vaizdiniai ne papildo kompozicijas, o tampa naratyviškai sužmogintais pagrindiniais veikėjais. Gamtoje būdinga hierarchija šioje tapyboje panaikinta. Skirtingos gyvybės formos atrodo neatsietos viena nuo kitos, vienodai svarbios bendroje vaizdinių galerijoje.


Pasak parodos autorės Kristinos Asinus, visa didžioji oksigenacijos evoliucija yra unikali tuo, kad nutrūkus vienai jos grandžiai arba jai būnant bent kiek kitokiai, dabartinės gyvybės formos galėtų neegzistuoti. „Arba būtų visai kitokios. Dėl vieno proceso Žemėje pakistų visa mums žinoma realybė. Taip matome ir save. Trijų skirtingų tapybos technikų, koncepcijų ir palečių menininkių sąveika vardan bendro didžiojo deguonies susidarymo įvykio. Tiesiog būnant savo kūryba, eksperimentuojant ir leidžiant evoliucijai per mus šnekėti“, – teigė autorė.



Dailininkės Mone Kielė, Kristina Asinus ir Rūta Matulevičiūtė Vilniaus dailės akademijoje mokėsi bei studijas baigė panašiu metu, 2017-2018 m. Nors autorės kūrybiniu keliu eina dar palyginus neilgai, jos yra aktyvios meno rinkos dalyvės, kūryba pristatyta įvairiose Lietuvos ir užsienio parodose, taip pat tarptautinėse mugėse, suorganizuota daugiau nei po kelias personalines parodas, yra pelnyta ir prizinių apdovanojimų, diplomų. Dailininkių stilistinė raiška ir interesų laukas gana skiriasi. Rūtos Matulevičiūtės kūryba išsiskiria melsvu, vibruojančiu koloritu, siurrealiais, melancholiškais vaizdiniais, tyrinėjančiais mitologines, archetipines, dvasines žmonijos patirtis. Monės Kielės kūryboje dominuoja dramatizmu ir aistra žaižaruojantys žmonių, daugiausiai moterų (auto)portretai. Jie abstrahuoti ir švelniai pridengti socialinėmis kaukėmis, už kurių liejasi raudonos linijos bei slypi nežabotas vidinių išgyvenimų pulsas. Kristinos Asinus kūrybos žaluma dvelkia vitališkumu, o esmine išraiškos priemone tampa grafiška linija ir popartiška, komiksus primenanti raiška. Gamtiniai vaizdiniai ir jų fragmentacija tėra paviršius, už kurio slypi apmąstymai apie mokslinius kontekstus, pasaulio istorijos išjautimas.


Tapybos paroda „Didysis deguonies susidarymo įvykis“ eksponuojama vasario 28 d. – kovo 26 d „AP galerijoje“ (Užupio g. 24, Vilnius). Žiūrovai į šventinį susitikimą su autorėmis kviečiami kovo 4 d. 16 val. Parodą galima bus aplankyti ir ekskursijų metu.

Teksto autorė menotyrininkė Kamilė Pirštelytė-Virbičianskė.



Comments


bottom of page