Pasiilgstamų nuotaikų erdvė... Rūko ar sapno properšose išnyra žmogiškojo pasaulio fragmentai – sena kėdė, namas, langas, laiptai... Tai ne sapnas ir ne realybė, o veikiau tarpinė būsena, būdinga menininkės Adasos Skliutauskaitės litografijoms. Jas patyrinėti žiūrovai kviečiami „AP galerijos“ pristatomoje dailininkės jubiliejinėje parodoje „Erdvė“, balandžio 13 – gegužės 9 dienomis.
Klasika virtusios litografijos
„AP galerija“, švenčianti penkių metų gimtadienį, savo erdvėse pristato jau antrąją Adasos Skliutauskaitės parodą. „Praėjo dveji metai nuo Adasos Skliutauskaitės parodos mūsų galerijoje. Dailininkė nuo to laiko sukūrė ne vieną naują kūrinį, ypač gausiai piešinių. Tačiau šiais simboliškais metais, kai ir menininkė žymi jubiliejų, man norėjosi dar kartą į dienos šviesą išnešti litografijas, ryškiai reprezentuojančias jos kūrybą,“ – teigė parodos kuratorė, galerininkė Vilma Jankienė.
Nuo 1955 m. kurianti A. Skliutauskaitė pasižymėjo skirtingose meno srityse. Estampai, knygų iliustravimas, litografijos, piešiniai ir tapyba, teatrališkos lėlės... Visa tai jungiasi tarpusavyje į darnų panoraminį vaizdą, atveriant žiūrovams savitą šios dailininkės kūrybos pasaulį.
Naujoje parodoje „Erdvė“ pristatomos litografijos laikomos reikšmingiausia menininkės kūrybos dalimi. Susidomėjusi šia grafikos technika praėjusio amžiaus 8 dešimtmečio pabaigoje, ilgainiui menininkė pradėjo leistis į eksperimentus. Jie atvedė prie to, kas dabar suvokiama kaip išskirtina A. Skliutauskaitės litografijos atmaina. Jausmingi, vitališki, abstrahuoti kūriniai tapo subtilia grafikos ir tapybos jungtimi.
Parodoje pristatoma kruopščiai atrinkti kūriniai iš autorės asmeninės kolekcijos. Nuo seniausių, iliustratyvių pirmųjų lakštų, dar tik žymėjusių menininkės kelio pradžią šioje grafikos srityje; iki brandžią meistrystę pasiekusių darbų išlaisvėjusia raiška, spalvų minimalizmu, atvertais šviesiais oro tarpais, taip primenančiais ekspresyvią tuštumos estetiką.
Menininkė ir akmuo
Menininkė neslepia, kad litografija (kai piešinys perkeliamas ant popieriaus nuo akmens paviršiaus) anuomet patraukė dėmesį dėl platesnių grafikos galimybių, išgaunant kūriniuose mišrių efektų – ir piešinio, ir akvarelės, ir tapybos. Dailininkei tuo metu nerūpėjo didesni tiražai, todėl kūrinių atspaudų skaičius svyruoja nuo keletos iki keliolikos vienetų. Autorė kūrinius spausdino Baltarusijoje, Švedijoje.
A. Skliutauskaitė piešdavo nedidelius eskizus, tačiau idėjos perkėlimas ant didesnio akmens formato gimdavo ir intuityviai, ir apskaičiuojant ėjimus lyg šachmatų žaidime. Vieną meno darbą retsykiais sudaro net septyni litografinių akmenų atspaudų sluoksnia