Tadas Tručilauskas I Tapybos paroda „Žmogus ir mašina“

Kviečiame į Tado Tručilausko tapybos parodą „Žmogus ir mašina“, kuri galerijoje bus eksponuojma birželio 19d. - liepos 16 d.

Atidarymo vakaronė su autoriumi vyks birželio 28 d. (trečiad.) 19 val. Renginys nemokamas.

Dirbtinis intelektas vis sparčiau persismelkia į skirtingas žmonių gyvenimo sritis, suteikdamas daug patogumų ir palengvindamas kasdienius procesus. Kita vertus, tapdamas rimtu konkurentu žmogaus išsiugdytam intelektui, atverdamas duris darbinėmis, kūrybinėms, mokslinėms simuliacijoms.

Jaunosios kartos dailininkas Tadas Tručilauskas savo kūrybai pasitelkia mišrias medijas, tačiau tiki, kad pats žmogus yra tarsi sudėtingiausia šios planetos mašina. Būtent jos įvairiapusę mechaniką birželio 19 d. autorius kvies apmąstyti didelio formato tapybos parodoje „Žmogus ir mašina“, kuri pristatoma Užupyje įsikūrusioje „AP galerijoje“.

Menininką Tadą Tručilauską (g. 1994) vadiname šiuolaikinės tapybos atstovu visų pirmiausia dėl jo kūrybinių metodų. 2021 metais Vilniaus dailės akademijoje apsigynęs tapybos magistro laipsnį, autorius paniro į technologinius eksperimentus. Ieškodamas įkvėpimo skirtingose kultūrose ir tapybos, fotografijos, kino klasikos šedevruose, pasitelkdamas įvairias kompiuterines programas, jungdamas mišrias medijas su klasikinės tapybos metodais, autorius pradėjo kurti savotiškus pasąmonės koliažus. Aproprijuotus, eklektiškus, gatvės meną, virtualią realybę ar sapnišką siurrealybę primenančius vaizdus, būdingus „millennialsų“ kartai, gyvenančiai nesibaigiančio kompiuterizuoto informacinio triukšmo fone.

Iš to kyla ir plati bei įvairiapusė T. Tručilausko pasaulėjauta, kuri atsiskleis naujausioje jo parodoje „Žmogus ir mašina“. Žmogus autoriaus paveiksluose vaizduojamas ne tik kaip jauna, egzistencialistinė būtybė, ieškanti vidinės tylos ir nusiraminimo chaotiškoje aplinkoje, bet ir kaip tam tikras visatos konstruktas, gamtos, o gal Dievo sukurta mašina, susidedanti iš sudėtingų bei mokslui iki galo nepažinių mechanizmų.

Savotiško transformerio metafora žmogus-mašina Tručilausko kūryboje persipina su dvasingumu. Dvasingumas pasirodo įvairiais simboliniais pavidalais, pavyzdžiui, per Budos portretus, Kristaus, šventosios šeimynos figūratyvo modeliuotę, ritualinių ratų, kuriuose sėdima ar šokama, vaizdavimą.

Dailininko paveikslai kupini psichodelinio (taigi, pasąmonės potyrius atspindinčio) meno „efektų“ – spalvingos, banguojančios, pulsuojančios linijos jungiasi į optinius elementus, neretai žaidžiančius su žiūrovų pastabumu. Kontekstai tarsi kaleidoskopiškame sekrete yra ir pasislėpę, ir netikėtai atsiveria.