07-17, pr
|Vilnius
Sigitas Mickevičius I Tapybos paroda „Realybė“
Kviečiame į naują Sigito Mickevičiaus tapybos parodą „Realybė“. Parodos atidarymo renginys vyks liepos 19 d. (trečiad.) 19 val. Renginys nemokamas. Daugiau informacijos apie parodą netrukus.
Laikas ir vieta
2023-07-17 11:00 – 2023-08-13 19:30
Vilnius, Užupio g. 24, Jono Meko skersvėjis, AP galerija
Apie renginį
Kviečiame į naują Sigito Mickevičiaus tapybos parodą „Realybė“.
Parodos atidarymo renginys vyks liepos 19 d. (trečiad.) 19 val. Renginys nemokamas.
Sigitas Mickevičius (g. 1962) – gimė ir augo Vilniuje, 1978-1982 m. studijavo architektūrą Vilniaus statybos technikume, 1983-1989 m. mokėsi tapybos Vilniaus dailės akademijoje. Tapytojo kūryba buvo ne kartą eksponuojama galerijoje „Vartai“, kūrinių yra įsigiję privatūs kolekcininkai. Paroda „Realybė“ pristato naujausius menininko darbus ir yra pirmoji personalinė paroda po daugiau nei 20 metų.
S. Mickevičius kūryboje manipuliuoja regimybės, realybės ir realizmo sąvokomis. Menininkas, pasitelkdamas regimosios tikrovės daiktus ir reiškinius, bei papildydamas juos savo fantazijomis, sukuria kitokios, fiktyvios realybės iliuziją. Realūs daiktai kūriniuose įgauna naujas prasmes, virsta kažkuo kitu. Kaip teigia pats menininkas, tapymas yra ne kas kita, kaip tapìmas iš vieno į kitą.
Nors kūriniuose menininkas pasitelkia egzistuojančius objektus, realistinis jų atkartojimas nėra jo tikslas. Pasak S. Mickevičiaus, kuo tiksliau vaizduoji realybę, tuo labiau tolsti nuo jos. Natūralistinį piešinį tapytojas išardo iškraipydamas daiktų savybes, derindamas iš pirmo žvilgsnio nesuderinamas detales bei iš jų kurdamas fikcinius, siurrealistinius siužetus.
S. Mickevičiaus siurrealizmas – šiaurietiškas, filosofiškas, mistiškas, magiškas, literatūriškas. Gilius paveikslus įkvepia ne sapnai, bet realybė – realūs daiktai, žmonės, įvykiai. Šį pasaulį menininkas konstruoja kaip architektas – kruopščiai formuoja apšvietimą, „stato“ erdvę, kompozicinę paveikslo sandarą, reguliuoja visumos ir pavienių dalių, šviesos ir tamsos santykį ir iš jų kuria darnų ritmą, ornamentą. Paveikslams taip pat būdinga fragmentacija, gylio iliuzija, architektūrinių interjero detalių, erdvinių kūnų vaizdavimas. Autorius naudoja ir fotografinės, kino kalbos elementus – kadravimą, negatyvinio vaizdo imitavimą, vaizdo priartinimą. Kurdamas kontrastų kupiną tikrovę autorius tarsi kvestionuoja pačios realybės sąvoką, kelia klausimus apie realybės (ne)pažinumą ir kviečia kiekvieną atėjusį į parodą susikurti naują realybės interpretaciją.
Teksto autorė menotyrininkė Agnė Taliūtė