Neringos Žukauskaitės grafikos paroda "Impromtu"

Bendravimo, saviraiškos reikšmė žmogaus gyvenime yra didžiulė. Žmogus bendrauja ne tik žodžiais, kūno judesiais, bet ir menu. Muzika virtuoziškai geba iškelti daugybę vidinių išgyvenimų bei emocijų. Tai garsų kalba, turinti savo taisykles, raštą ir prasmes. Bet ar ji gali būti transformuota ir perkelta į vaizduojamąjį meną? Atsakymą skaitytojai kviečiami sužinoti jau gegužės 10 d. – birželio 6 dienomis, naujausioje menininkės Neringos Žukauskaitės grafikos parodoje „Impromtu“. Ją šventiškai pristatys 5 metų gimtadienį mininti „AP galerija“.

Trys lietuvių muzikos albumai, įkvėpę grafikos kūrinius

Parodos pavadinimas „Impromtu“, reiškiantis laisvos formos muzikinę kompoziciją, menininkės žaismingai interpretuojamas per grafikos prizmę. Muzikinis garsas virsta šiandieninio pasaulio refleksijų simboliu, pasikartojančiu kaip ir mūsų kasdienybės judesiai.  Pasak N. Žukauskaitės, kūriniai sukurti 2018-2021 m., tarsi keturiais atskirais etapais, tačiau juos visus sieja muzika.

„Paroda – tai mano impromtu. Ją įkvėpė net trys konkretūs albumai. Buvau pakviesta juos apipavidalinti savo piešiniais, sukurti dizainą. Tačiau viskas prasidėjo intuityviai ir atsitiktinai. Gyvenu apsupta muzikos. Mano vyras, muzikantas Liudas Mockūnas labai daug laiko repetavo kompozitoriaus Osvaldo Balakausko kūrinį „Prologas“. Nejučiomis, per daug negalvodama kas iš to išeis, ėmiau kūrinio partitūros natas raižyti linoleumo klišėje. Tai tapo tarsi kibirkštis, įžiebusi tolimesnę kūrybą, sukūriau visą ciklą, nebesivadovaudama konkrečia muzika“, – pasakojo menininkė.

Atsitiktinai į N. Žukauskaitę kreipėsi styginių kvarteto „Chordos“ vadovas Robertas Bliškevičius ir pasiūlė grafikos kūriniais apipavidalinti jų albumą, sukurtą pagal O. Balakausko muziką. Vėliau sekė panašus užsakymas kvarteto ir kompozitorės Onutės Narbutaitės muzikos albumui. Trečiasis projektas įvyko su Liudo Mockūno klasikinės muzikos kompaktine plokštele „Polylogues“. Taip trys albumai tapo sujungti Neringos Žukauskaitės grafikos kūriniais ir įkvėpė autorę „AP galerijoje“ pristatyti muzikinę parodą „Impromtu“.

Naujos kalbos kūryba

Būsimoje ekspozicijoje pristatomi skirtingais laikotarpiais kurti keturi ciklai („Vibracijos“, „Dabar ir vėl, Kelionė“, „Polilogas“, „Impromtu“) ant popieriaus ir drobių atspindės asmeninius Žukauskaitės apmąstymus muzikos tema. Pasak autorės, pirmieji ciklai sukurti atsispiriant nuo konkrečių muzikos ženklų, bandymo atspindėti kalbos vizualumą. Vėliau menininkę sudomino pati kalbos tema ir žaismės momentas, žmogaus polinkis kurti ženklus, atspindėti jais asmeninius išgyvenimus, pasitelkiant ne tik muzikos, bet ir vaizduojamojo meno kalbą.

„Natų raštas bendras visiems muzikantams, bet iš principo kalba yra reliatyvi, viskas priklauso nuo santykio su kūrėju, bandymo eksperimentuoti su taisyklių ribomis. Kur padėsi ženklą – taip jis ir suskambės. Užsimaniau sukurti savitą muzikos ir grafikos kūrinį. Penklinės išbarstytos, grubaus medžio raižinio linijos natas paverčia hieroglifais, spalviniai ir faktūriniai motyvai kuria vizualinę muziką“, – apie temos interpretacijas pasakojo autorė.

Ši improvizacinė žaismė, netradiciškai interpretuojant muzikos ir grafikos kalbines raiškas, kuriant naujas reikšmes, taip pat simboliškas absurdo elemento, realybės pokšto įvedimas Neringos Žukauskaitės kūrybą priartina prie „Fluxus“ judėjimo. Penklinė ir natos, partitūros užuominos tampa tik grafikos raiškos priemonėmis, padedančiomis sukurti naują, žaismingą bei fiktyvų vidinių apmąstymų skambesį. O kartais subtiliai provokuoja žiūrovą ieškoti tikslių kontekstų abstrahuotoje erdvėje, kurioje dominuoja pats žaidimo su ženklais procesas.

Siurprizai parodos lankytojams

N. Žukauskaitės kūrybą sekantys žiūrovai, pratę matyti lyriškus „būseniukų“ veikėjus,naujoje parodoje „Impromtu“ susipažins su pakitusiais darbų motyvais. Natos, diskai, liniuotė, skaičiai, lošimo kauliukai – vos keletas simboliškų elementų, didžiąją dalį kompozicijos užleidžiant abstrahuotai erdvei, spalvų ir linijų žaismei. Pasak autorės, atsiriboti nuo įprastų motyvų – sąmoningas pasirinkimas. Keičiasi pasaulis, su juo ir vidinės patirtys, kurias norisi atspindėti pasikartojančių ženklų, simbolių formomis. Kaip ir muzikoje, pirmenybę teikiant užslėptų nuotaikų užuominoms.

„Mes, žmonės, viską skaičiuojame, ypač dabar, pandeminiame pasaulyje, kur kasdienybę lydi naujų covido atvejų skaičiai, dienų skaičiavimas, laukiant karantino pabaigos, naujų gyvenimo vėjų. Ypatingą vietą Žukauskaitės kūryboje užima ir tarpžmogiško ryšio tema. Autorė plačiau tyrinėjo ją paskutinėje parodoje „Ryšys“, kurioje pirmą sykį po ilgesnio laiko pristatė pasikeitusios stilistikos kūrinius. Simbolika jos kūryboje yra svarbi, ji virsta ženklais, o spalvos, faktūros perteikia nuotaikas ir nuojautas. Žiūrovai turės progą pajusti tiesioginį grafikos ir muzikos ryšį, atidarymo vakarą pavaikščioti po ekspoziciją gyvai grojant „Chordų“ kvarteto muzikai“, –  pasakojo parodos kuratorė Vilma Jankienė.

Neringa Žukauskaitė (1975) – šiuolaikinės grafikos menininkė, pasižyminti eksperimentine raiška, subtiliais spalviniais ir faktūriniais elementais. Jos išoriškai santūrūs, lyriški darbai sukurti pasitelkiant technologinių dėlionių principą. Monotipija, linoraižinys, ksilografija, kartais net piešinys – visos šios technikos atskiromis detalėmis gula į vieną kūrinio kompoziciją. Tokie kūriniai yra vienetiniai, o iš jų sklindantis lengvumo pojūtis – tėra iliuzija, po kuria slepiasi sudėtingos meninės bei technologinės paieškos. Autorės kūryba meniniame lauke dalyvauja nuo 1996 m., su jos kūriniais susipažinusi ir užsienio publika Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, Airijoje, Gruzijoje, Norvegijoje, Austrijoje, Japonijoje, Šveicarijoje bei kitose šalyse.

Parodos bilietas 2 Eur, senjorams 1 Eur, jaunimui iki 25 m. nemokamai.

Teksto autorė Kamilė Pirštelytė